Kavos rūšys skiriamos pagal kilmės šalį (Kenijos, btaziliška kava ir kt.) arba rūšį (arabika, liberika, robusta). Pupelių savybės priklauso ir nuo to, ar kavamedžiai auga aukštumose ar žemumose. Geriausios yra aukštumose augančių medžių pupelės.

Arabika

Arabinis kavamedis (Coffea arabica) – sėklos pailgos, lygiu paviršiumi, vos išlenktos „S“ raidės formos linija. Sudaro apie tris ketvirtadalius pasaulinės kavos gamybos.

Iš kavos pupelių Arabika gaminama:

• kava Java
• kava Moka

Liberika

Liberika – yra mažiausiai paplitusi kavamedžių rūšis. Ji yra gana prasto skonio. Šios pupelės naudojamos kavos gėrimams ir tirpiai kavai gaminti. Ji užima tik 1% pasaulinės produkcijos.

Robusta

Coffea canephora – auga prastesnio klimato kraštuose. Sėklos apvalios, spalva nuo šviesiai rudos iki pilkšvai-žalios. Sudaro apie ketvirtadalį pasaulinės kavos gamybos.

Ši kavos rūšis ne tokia aromatinga, tačiau joje daugiau kofeino, yra stipresnė, kartoko skonio. Siekiant pagerinti kavos skonį ir aromatą, ji neretai brandinama (kavos uogos gali būti keletą mėnesių išlaikomos statinėse, o tik paskui lukštenamos). Kavos pupelės yra žymiai pigesnė, dėl to ir gaminiai iš jos pigesni. Dažnai naudojama kaip papildas.

Iš kavos pupelių Robusta gaminama:

• kava Espresso – susidaro kokybiškesnė kavos puta